Karmelitai – tai krikščioniškas vienuolių ordinas, įkurtas XII a. pabaigoje Palestinoje (Karmelio kalno regione). Ordino pavadinimas kilęs iš Karmelio kalnos, kurioje, pasak tradicijos, gyveno pranašas Elijas. Karmelitai gyvena pagal austišką (kontempliacinį) gyvenimo būdą, pabrėžiant maldą, bendruomeniškumą ir tarnavimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Katalikų vienuolių ordinas – vyrai (karmelitai) ir moterys (karmelitės), gyvenantys pagal Karmelitų taisyklę.
2. Ordino nariai – asmenys, priklausantys šiam vienuolių ordinui.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Karmelitai į Lietuvą atkeliavo XVII a. ir įkūrė vienuolynus Vilniuje bei kitų miestų.
2. Religinis kontekstas:
Popiežius Pranciškus pagerbė Karmelitų ordiną už jo indėlį į kontempliacinį gyvenimą ir socialinę veiklą.
Susiję terminai:
- Karmelitės – moteriškoji ordino šaka.
- Karmelitų taisyklė – ordino reguliacinis dokumentas.
- Šv. Teresė Avilietė – žymi karmelitų reformatorė (XVI a.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.