Kara – tai tarptautinis žodis, reiškiantis dainavimą be instrumentinio akompanimento, tik su vokaliniu atlikimu.
Trumpai:
- Kilmė: italų kalba („cappella“ → „bažnyčios stiliumi“).
- Reikšmė: muzika, atliekama tik balsu, be instrumentų.
- Vartojimas: dažniausiai apibūdinti chorinį ar solo dainavimą.
Pavyzdžiai:
1. Choras atliko giesmę a cappella, ir tik balsai užpildė salę skambiu harmonijų gaubu.
2. Populiari muzikinė grupė „Pentatonix“ išgarsėjo savo a cappella koveriais, kuriuose instrumentų garsus imituoja balsu.
Pastaba: Lietuviškai dažnai vartojama originali italų formą „a cappella“ (kartais rašoma ir „acapella“), bet reikšmė išlieka ta pati.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.