kantorius

Kantorius (lot. cantor – „dainininkas“) – tai:

1. Bažnytinė reikšmė: Asmuo, vadovaujantis giedojimui katalikų ar protestantų bažnyčioje, dažnai – choro vadas arba solo giedėjas.
2. Muzikinė reikšmė: Sinagogos giedėjas (judaizme) arba muzikos mokytojas/dirigentas (pvz., J. S. Bachas buvo Leipcigo Šv. Tomo bažnyčios kantorius).
3. Istorinė reikšmė: Vidurinių amžių mokyklose – mokytojas, mokęs giedoti ir muzikos.

Pavyzdžiai:
1. Bažnyčioje: „Šventovės kantorius gieda psalmę per pamaldas.“
2. Istoriniame kontekste: „Johanas Sebastianas Bachas dirbo kantoriumi Leipcige, kur vadovavo bažnyčios muzikai.“

• Terminai: kantorius

• Gairės: Bažnytiniai terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Kantorius (lot. cantor – „dainininkas“) – tai: 1. Bažnytinė reikšmė: Asmuo, vadovaujantis giedojimui katalikų ar protestantų bažnyčioje, dažnai – choro vadas arba solo giedėjas. 2. Muzikinė reikšmė: Sinagogos giedėjas (judaizme) arba muzikos mokytojas/dirigentas (pvz., J. S. Bachas buvo Leipcigo Šv. Tomo bažnyčios kantorius). 3. Istorinė reikšmė: Vidurinių amžių mokyklose – mokytojas, mokęs giedoti ir muzikos. Pavyzdžiai: 1. Bažnyčioje: „Šventovės kantorius gieda psalmę per pamaldas.“ 2. Istoriniame kontekste: „Johanas Sebastianas Bachas dirbo kantoriumi Leipcige, kur vadovavo bažnyčios muzikai.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.