Kantilena – tai muzikos terminas, reiškiantis:
1. Ploną, švelnią, dainuojamą melodiją (dažniausiai instrumentinę), kuri imituoja žmogaus balsą, yra išraiškinga ir sklandi.
2. Vokalinę ar instrumentinę dalį, kuriai būdingas kantilus, lygus ir emocingas atlikimas.
Kilmė: iš italų kalbos cantilena („maža daina“), iš lotynų cantare („dainuoti“).
Pavyzdžiai:
1. Klasikinėje muzikoje:
– P. Čaikovskio „Pianos koncertas Nr. 1“ pradžioje girdima garsioji kantilena fortepijonu, kuri skamba kaip daina.
– Dž. Pučinio operose („Bohema“, „Madama Butterfly“) dažnos kantilenos – arijos, kuriose melodija tėra sklandi ir įsimintina.
2. Džiaze:
– Saksofoninės B. Holiday ar S. Getzo baladės dažnai vadinamos kantilenomis dėl savo sklandžios, dainuojamos išraiškos.
3. Lietuvių kontekste:
– Kompozitoriaus M.K. Čiurlionio kūriniuose (pvz., styginių kvartetuose) galima išgirsti kantileniškas melodijas, įkvėptas lietuvių liaudies dainų.
– „Kantilena“ – tai ir Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų asociacijos pavadinimas, reiškiantis chorinio dainavimo sklandumą ir išraiškingumą.
Trumpai: Kantilena – tai sklandi, dainuojama melodija, kurią galima atlikti ir balsu, ir instrumentu, siekiant švelnumo ir emocingumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.