kameralistika
Kameralistika – tai ekonomikos mokymas ir praktika, kuri XVII–XVIII a. buvo paplitusi Europoje, ypač Vokietijoje. Ji akcentavo valstybės (kameros – valdžios institucijos) vaidmenį ūkio valdyme, siekiant didinti valstybės pajamas ir stiprinti valdžią. Kameralistai rėmėsi protekcionizmu, buvo už valstybinę kontrolę pramonės, prekybos ir žemės ūkio.
Pagrindiniai bruožai:
- Valstybės intervencija į ekonomiką.
- Akcentas į valstybės iždo (kameros) stiprinimą.
- Pajamų didinimas per mokesčius, monopolijas, reglamentavimą.
- Dažnai susiję su absoliutizmo laikotarpiu.
Pavyzdžiai:
1. Mokesčių sistema – kameralistai plėtojo detalią mokesčių sistemą, kad užtikrintų pastovias valstybės pajamas (pvz., akcizai, muitai).
2. Valstybinės manufaktūros – valdžia rėmė arba tiesiogiai kūrė pramonės įmones (pvz., karališkosios porceliano dirbtuvės Prūsijoje), kad sumažintų importą ir sukurtų darbo vietas.
3. Reglamentavimas prekybos – įvedė griežtas prekybos taisykles, muitus užsienio prekėms, skatino vietinę gamybą.
Trumpai: Kameralistika – valstybės centrinė ekonominė politika, siekianti iždo stiprinimo per kontrolę ir reguliavimą. Tai buvo pirmtakė vėlesnės merkantilistinės politikos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.