kalenkoras

„Kalenkoras“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis „vargšas, varguolis, neturtingas žmogus, skurdžius“. Jis dažniausiai vartojamas su šiek tiek pagailėjimo ar paniekos atspalviu, apibūdinant žmogų, kuris gyvena skurdžiai, neturi daug materialinių vertybių ar yra apgailėtinos padėties.

Pavyzdžiai:
1. „Kaimynas – tikras kalenkoras, visą gyvenimą praleido vargdamas, bet niekada nesiskundė.“
(Čia žodis pabrėžia žmogaus skurdžią gyvenimo padėtį, bet kartu ir tam tikrą pagarbą už kantrybę.)

2. „Nereikia žiūrėti į jį kaip į kalenkorą – jis tiesiog renkasi paprastą gyvenimą, o ne turtingą.“
(Šiame sakinyje žodis vartojamas norint pabrėžti, kad materialinis skurdas nebūtinai reiškia blogą likimą.)

Pastaba: Žodis „kalenkoras“ šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Kalenkoras“ – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis „vargšas, varguolis, neturtingas žmogus, skurdžius“. Jis dažniausiai vartojamas su šiek tiek pagailėjimo ar paniekos atspalviu, apibūdinant žmogų, kuris gyvena skurdžiai, neturi daug materialinių vertybių ar yra apgailėtinos padėties. Pavyzdžiai: 1. „Kaimynas – tikras kalenkoras, visą gyvenimą praleido vargdamas, bet niekada nesiskundė.“ (Čia žodis pabrėžia žmogaus skurdžią gyvenimo padėtį, bet kartu ir tam tikrą pagarbą už kantrybę.) 2. „Nereikia žiūrėti į jį kaip į kalenkorą – jis tiesiog renkasi paprastą gyvenimą, o ne turtingą.“ (Šiame sakinyje žodis vartojamas norint pabrėžti, kad materialinis skurdas nebūtinai reiškia blogą likimą.) Pastaba: Žodis „kalenkoras“ šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar senesnėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.