juvenalinis
Juvenalinis (lot. juvenalis – „jaunatviškas“) – tai literatūros terminas, reiškiantis satiros tipą, kuriam būdingas kategoriskumas, užtaigingumas, moralinis pasipiktinimas, aštri socialinė ir moralinė kritika.
Šis terminas kilęs iš romėnų satyriko Juvenalio (I–II a.) vardo, kurio kūriniuose vyravo nuožmūs visuomenės ydų išaiškinimai. Juvenalinė satyra priešinama horacinėi satyrai (kuri yra švelnesnė, dialogiška, moralizuojanti be pykčio).
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
Juvenalinės satyros pavyzdžiai – tai daugelis Jonono Avižienio eilėraščių (pvz., „Mūsų vieškeliai“), kuriuose aštriai kritikuojami sovietmečio visuomenės netikrumai, veidmainystė, burokratija.
Taip pat – Salomėjos Nėries eilėraštis „Mūsų dienos“, kuriame rašoma apie žmonių sumanymus išgyventi bet kokia kaina.
2. Šiuolaikiniame kontekste:
Kai kurie politiniai ar socialiniai feljetonai, kuriuose autorius ne tik juokauja, bet ir atvirai smerkia korupciją, politinę veidmainystę ar socialinę neteisybę aštria, kartais įžeidžiančia kalba.
Pvz., televizijos satyros laidos, kuriose veikėjai ne tik parodomi, bet ir moraliai „nužudomi“ žodžiu.
Trumpai:
Juvenalinis – aštrus, užtaigingas, moralizuojantis satyros stilius, kuriuo visuomenės ydos demonstruojamos kaip didelis moralinis blogis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.