izochronizmas
Izochronizmas – tai kalbos reiškinių sutapatinimas pagal trukmę, kai skirtingi garsai, skiemenys ar kiti elementai linksta tapti vienodo ilgio.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje: Priebalsių geminatos (dvigubų priebalsių) sutrumpinimas tarp balsių, pvz., žodis „gramata“ tariamas kaip [graˈmata], o ne [gramˈmata], kad skiemenys būtų panašesnės trukmės.
2. Italų kalboje: Kirtis paprastai patenka į priešpaskutinį skiemenį, todėl žodžiai linkę į vienodą ritmą, pvz., „parlare“ (kalbėti), „libro“ (knyga).
3. Senovės graikų kalboje: Metrinėje poezijoje naudojami izochroniniai matavimai, kad eilutės skambėtų ritmiškai.
Izochronizmas gali pasireikšti priebalsių, balsių arba skiemenų lygmenyse, priklausomai nuo kalbos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.