ironija

irònija [gr. eirōneia — apsimestinis nežinojimas): 1. paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas;
2. žodžio, posakio ar ilgesnio teksto reikšmė, priešinga tiesioginei;
3. komiškumo forma — estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, tiesioginės reikšmės ir tikrosios prasmės, pvz.: gyrimas, reiškiantis peikimą.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: ironija

Įrašas
Paaiškinimas	irònija [gr. eirōneia — apsimestinis nežinojimas): 1. paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas; 2. žodžio, posakio ar ilgesnio teksto reikšmė, priešinga tiesioginei; 3. komiškumo forma — estetinis vertinimas, kuriam būdinga tyčinis prieštaravimas tarp to, kas vaizduojama, tiesioginės reikšmės ir tikrosios prasmės, pvz.: gyrimas, reiškiantis peikimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.