invokacija
Invokacija (lot. invocatio – „šaukimas“) – tai ritualinis arba simbolinis veiksmas, kuriuo kviečiama aukštesnė būtybė (dievas, dvasia, demonas, jėga ar koncepcija) pasireikšti, suteikti pagalbą, apsaugą ar žinių. Tai dažnai susiję su magija, religija, poezija ar programuojamuoju kodu.
Trumpai:
Tai šaukimasis / kreipimasis į aukštesnę galią ar abstrakčią sąvoką.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje / mitologijoje:
Kunigas atliko invokaciją, šaukdamasis Šv. Dvasios malonės per mišių pradžią.
Senovės žynys invokavo perkūno dievą Perkūną, kad suteiktų pergalę mūšyje.
2. Magiškuose ritualuose:
Raudonosios magijos praktikas invokavo demoną, norėdamas gauti išpranašavimo galią.
Invokavus elementaliąsias dvasias, ritualo erdvėje pajuto stiprų vėjo gūsį.
3. Literatūroje / poezijoje:
Epo „Įžangos“ invokacija – tai kreipimasis į Mūzą, prašant įkvėpimo.
Poetas savo eilėraštyje invokavo laisvės sąvoką kaip galingą jėgą.
4. Programavime (nekrotiškai):
Funkcijos invokacija – tai jos iškvietimas, vykdymas.
Metodas buvo invokuotas po vartotojo paspaudimo.
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje žodis dažniausiai vartojamas ritualinėje / maginėje arba specializuotoje (pvz., programavimo) prasmėje, o ne kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.