intriga

intrigà [pranc. intrigue < lot. intrico — painioju]:
1. klastingas veiksmas, piktas kėslas, pinklės;
2. siužetinio lit. kūrinio (ypač dramos, nuotykių romano ar apysakos) struktūros elementas — prieštaringų veiksmo aplinkybių susikirtimas ir aktyvi (dažnai slapta) priešiškų veikėjų veikla, kurie nulemia kūrinio veiksmo eigos posūkius ir žadina skaitytojo arba žiūrovo susidomėjimą, smalsumą.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: intriga

• Gairės: Literatūros terminai

Įrašas
Paaiškinimas	intrigà [pranc. intrigue < lot. intrico — painioju]: 1. klastingas veiksmas, piktas kėslas, pinklės; 2. siužetinio lit. kūrinio (ypač dramos, nuotykių romano ar apysakos) struktūros elementas — prieštaringų veiksmo aplinkybių susikirtimas ir aktyvi (dažnai slapta) priešiškų veikėjų veikla, kurie nulemia kūrinio veiksmo eigos posūkius ir žadina skaitytojo arba žiūrovo susidomėjimą, smalsumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.