Internalizacija – tai procesas, kai asmuo ar grupė priima ir perima išorinius standartus, vertybes, taisykles ar elgesio modelius kaip savo pačių, integruodami juos į savo asmeninę ar kolektyvinę tapatybę.
Trumpai tariant: išorinių dalykų pavertimas savais vidiniais principais.
Pavyzdžiai:
1. Socializacija vaikystėje
Vaikas iš pradžių paklūsta tėvų taisyklėms (pvz., „valykis dantis“) dėl baimės bausmės. Laikui bėgant jis internalizuoja šią taisyklę – pradeda matyti jos prasmę ir atlieka veiksmą kaip savo pačio pasirinkimą, net be išorinio priminimo.
2. Įmonės kultūra
Naujai įsidarbinęs darbuotojas iš pradžių seka įmonės etikos kodeksą, nes tai reikalaujama. Po kelerių metų jis internalizuoja įmonės vertybes (pvz., komandinį darbą ar klientų orientuotumą) ir elgiasi pagal jas natūraliai, nes jos tampa jo pačio įsitikinimų dalimi.
3. Socialinės normos
Pavyzdžiui, eilės laukimas prie kasos. Nors tai reglamentuota socialine norma, daugelis žmonių internalizuoja šį elgesį kaip teisingą ir elgiasi taip net ir tada, kai niekas nematytų (pvz., tuščioje parduotuvėje).
Svarbu: Internalizacija skiriasi nuo paprasto paklusnumo, nes ji apima vidinį pripažinimą ir savaiminį taikymą, o ne tik išorinį prisitaikymą prie slėgio ar taisyklių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.