Interferometrija – tai matavimo metodas, pagrįstas šviesos, garso ar kitų bangų interferencijos reiškiniu, t. y. bangų sudėjimu, kai jos susitinka. Šis metodas leidžia labai tiksliai matuoti atstumus, kampus, paviršių formą ar terpės savybes, analizuojant susidarančius interferencinius dryžius (šviesius ir tamsius).
Pavyzdžiai:
1. Astronomijoje – naudojant radijo bangų interferometrus (pvz., ALMA observatoriją Čilėje) sujungiami keli teleskopai, kad būtų pasiektas aukštas erdvinė skiriamoji geba ir galima būtų stebėti tolimas žvaigždes ar galaktikas.
2. Pramonėje – optinė interferometrija naudojama paviršių kokybei tikrinti, pavyzdžiui, tiksliai įvertinant lęšių, veidrodžių ar puslaidininkinių plokščių lygumą.
3. Fizikoje – žymus Michelsono-Morley eksperimentas (1887 m.) naudojo šviesos interferometriją bandant aptikti „eterio“ egzistavimą, kas vėliau padėjo pagrįsti reliatyvumo teoriją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.