instrumentalizmas
Instrumentalizmas – tai požiūris ar elgesys, kai žmonės, idėjos ar vertybės yra traktuojami ne kaip tikslai savyje, o kaip priemonės (įrankiai) siekiant asmeninių ar grupinės naudos.
Tai reiškia, kad kažkas ar kažkas yra naudojamas tam, kad būtų pasiektas kitas, dažnai paslėptas, tikslas.
Pavyzdžiai:
1. Politikoje:
Politinė partija gali instrumentalizuoti socialinę problemą (pvz., imigraciją) ne siekdama jos išspręsti, o tam, kad sukeltų baimę ar pyktį rinkėjams ir taip laimėtų rinkimus.
2. Asmeniniuose santykiuose:
Žmogus gali instrumentalizuoti draugą, jei bendrauja su juo tik todėl, kad šis turi naudingus kontaktus ar pinigus, o ne dėl tikros draugystės.
3. Reklamoje:
Įmonė gali instrumentalizuoti socialiai jautrią temą (pvz., lyčių lygybę ar aplinkosaugą) savo reklamoje, kad pagerintų savo įvaizdį ir pardavimus, nors iš tiesų jos veikla su tuo nesiderina.
Trumpai: Instrumentalizmas – naudojimas kaip priemonė, dažnai su manipuliacijos ar savanaudiškumo elementu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.