inkvizitorius

Inkvizitorius (lot. inquisitor – „tyrėjas“) – tai:

1. Istorinė reikšmė: Bažnyčios pareigūnas, atsakingas už krikščioniškosios doktrinos gynimą, eretikų paiešką ir teismą per inkvizicijos laikotarpį (ypač XII–XVIII a.).
2. Perkeltinė reikšmė: Žmogus, kuris smulkiai ir griežtai klausinėja, tiria ar persekioja kitus dėl jų pažiūrų.

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Tomás de Torquemada, ispanų inkvizitorius, buvo žinomas dėl ypač griežto požiūrio į netikintiesiems.“
2. Perkeltinė reikšmė: „Mokytojas elgėsi kaip inkvizitorius, išklausinėdamas mokinius apie kiekvieną pamokos detalę.“

• Terminai: inkvizitorius

Įrašas
Paaiškinimas	Inkvizitorius (lot. inquisitor – „tyrėjas“) – tai: 1. Istorinė reikšmė: Bažnyčios pareigūnas, atsakingas už krikščioniškosios doktrinos gynimą, eretikų paiešką ir teismą per inkvizicijos laikotarpį (ypač XII–XVIII a.). 2. Perkeltinė reikšmė: Žmogus, kuris smulkiai ir griežtai klausinėja, tiria ar persekioja kitus dėl jų pažiūrų. Pavyzdžiai: 1. Istorinis: „Tomás de Torquemada, ispanų inkvizitorius, buvo žinomas dėl ypač griežto požiūrio į netikintiesiems.“ 2. Perkeltinė reikšmė: „Mokytojas elgėsi kaip inkvizitorius, išklausinėdamas mokinius apie kiekvieną pamokos detalę.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.