infrafotografija
Infrafotografija – tai fotografavimo būdas, kuriame naudojama infraraudonoji (IR) šviesa, nematoma žmogaus akiai. Infraraudonųjų spindulių spektras yra už matomos šviesos ribų (dažniausiai bangos ilgis nuo 700 nm iki 1 mm). Infrafotografijoje naudojami specialūs filtrai arba fotoaparatai, jautrūs infraraudonajai šviesai.
Pagrindinės savybės:
- Augalai (ypač lapuočiai) atrodo balti arba labai šviesūs, nes jie atspindi IR šviesą.
- Dangus ir vanduo dažnai tamsūs.
- Žmonių oda atrodo lygi ir šviesi, venys gali būti labiau matomos.
- Sukuria surrealistinį, sapninį vaizdą.
Pavyzdžiai:
1. Gamtovaizdis su medžiais – žali lapai atrodo kaip sniegas, o dangus – tamsus, be debesų, sukuriant dramatišką kontrastą.
2. Portretas – oda atrodo be defektų, venys gali ryškėti, akys – tamsios (jei nėra specialių lęšių).
3. Architektūra – pastatai išlieka natūralūs, bet augalija aplink juo „išblunka“, pabrėžiant struktūras ir formas.
Infrafotografija naudojama ne tik meninėje fotografijoje, bet ir mokslo, medicinos, kariniuose bei priežiūros tiksluose (pvz., šilumos nuotraukos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.