Indukcija reiškia:
1. Logikoje ir filosofijoje – išvados iš konkrečių faktų bendram teiginiui gauti (priešingybė dedukcijai).
Pvz.: „Pastebėjau, kad visos varnos, kurias mačiau, yra juodos, todėl galima daryti išvadą, kad visos varnos yra juodos“ – tai indukcinė išvada.
2. Fizikoje – reiškinys, kai elektrinis laukas ar magnetinis srautas sukelia įtampą arba srovę laidininke.
Pvz.: Elektromagnetinė indukcija – magnetas, judantis šalia vielos ritės, sukelia joje elektros srovę.
3. Matematikoje – matematinės indukcijos metodas, kuriuo įrodomi teiginiai natūraliems skaičiams.
Pvz.: Įrodant, kad visų pirminių skaičių suma iki \( n \) yra lygi tam tikrai formulei, naudojamas indukcijos principas.
4. Bendrąja prasme – poveikis, kuris sukelia tam tikrą procesą ar būseną.
Pvz.: Gimdymo indukcija – dirbtinis gimdymo proceso skatinimas vaistais ar kitomis priemonėmis.
Trumpai: Indukcija – iš dalinių stebėjimų bendrai išvadai (logika), fizinis reiškinys (pvz., srovės atsiradimas), matematinis įrodymo metodas arba procesą skatinantis veiksnys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.