Imažinizmas (angl. Imagism) – tai XX a. pradžios poezijos judėjimas, kurio tikslas buvo kurti aiškius, glaustus vaizdus, naudojant tikslų kalbą ir vengiant abstrakčių apibūdinimų. Imažinistai siekė tiesiogiai perteikti patirtį per konkretų, stiprų įvaizdį, dažnai naudodami laisvąjį eilėraštį.
Pagrindiniai principai:
1. Tiksli kalba, be nereikalingų žodžių.
2. Laisvas eilėraščio ritmas (vengiama tradicinės metrikos).
3. Fokusas į konkretų vaizdą, o ne abstrakčią idėją.
Pavyzdžiai:
1. Ezros Pando eilėraštis "Metro stotyje" (In a Station of the Metro):
"Veidai minioje;
šlapios, juodos šakos ant asfalto."
Čia susiejami du vaizdai – žmonių veidai metro ir šlapios medžio šakos – kuriant glaustą emocinį įspūdį.
2. H.D. (Hilda Doolittle) eilėraštis "Oreas" (Oread):
"Audra, apversk mūsų kalną, apversk jį savo pučiančia žalia."
Kalva vaizduojama kaip jūros banga, o gamtos jėgos – kaip dinamiškas, vaizdingas veiksmas.
Imažinizmas paveikė moderniąją poeziją, pabrėždamas vaizdo svarbą ir kalbos tikslumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.