imanentinis
Imanentinis – tai būdvardis, reiškiantis viduje esantį, būdingą, neišskiriamą iš daikto ar reiškinio prigimties. Jis nurodo savybę, kuri yra neatsiejama nuo objekto, o ne išorinė ar uždėta iš šalies.
Trumpai:
Tai, kas yra viduje paties dalyko, jo esmėje, o ne sukurta ar atsirandanti iš išorės.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje:
Imanentinė tiesa – tiesa, kuri yra pačioje sąmonėje ar realybėje, o ne sukurta išorinių veiksnių.
2. Religijoje / teologijoje:
Imanentinis Dievas – Dievas, suprantamas kaip esantis visame pasaulyje, prasiskverbęs į kūriniją, o ne tik už jos ribų (transcendentinis).
3. Kasdienėje kalboje:
Kūrybiškumas jam yra imanentiška savybė – reiškia, kad kūrybiškumas yra neatsiejama jo asmenybės dalis, o ne laikinas ar išorinis bruožas.
4. Moksle:
Gravitacija yra imanentinė materijos savybė – gravitacija yra būdinga materijai iš esmės, neatskiriama nuo jos.
Sinonimai:
būdingas, prigimtinis, esminis, neišskiriamas, vidinis.
- Terminai: imanentinis
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.