iliuvis

„Iliuvis“ – tai sena, poetinė lietuvių kalbos žodžio „ilgesys“ forma, reiškia ilgesį, nostalgiją, ilgą troškimą ar liūdesį dėl to, kas nutolę ar prarasta. Šis žodis dažniausiai sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje, liaudies dainose ar poezijoje.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
„Oželis žalią šieną ėdė,
O mergelė ilgiuvis liūdėjo.“
(Čia „ilgiuvis“ – tas pats kaip „iliuvis“, reiškia ilgesį.)

2. Poezijoje (modernus panaudojimas):
„Giliai širdyje nešioju iliuvį
Už tą kraštą, kur saulė leidžiasi jūroje.“
(Simbolizuoja ilgesį už tėvynę ar praeitį.)

Pastaba: Šis žodis šiandien retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet išlieka kaip kultūrinis ir literatūrinis paveldas, atspindintis lietuvių kalbos gilią emocinę raišką.

Įrašas
Paaiškinimas	„Iliuvis“ – tai sena, poetinė lietuvių kalbos žodžio „ilgesys“ forma, reiškia ilgesį, nostalgiją, ilgą troškimą ar liūdesį dėl to, kas nutolę ar prarasta. Šis žodis dažniausiai sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje, liaudies dainose ar poezijoje. Pavyzdžiai: 1. Liaudies dainoje: „Oželis žalią šieną ėdė, O mergelė ilgiuvis liūdėjo.“ (Čia „ilgiuvis“ – tas pats kaip „iliuvis“, reiškia ilgesį.) 2. Poezijoje (modernus panaudojimas): „Giliai širdyje nešioju iliuvį Už tą kraštą, kur saulė leidžiasi jūroje.“ (Simbolizuoja ilgesį už tėvynę ar praeitį.) Pastaba: Šis žodis šiandien retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet išlieka kaip kultūrinis ir literatūrinis paveldas, atspindintis lietuvių kalbos gilią emocinę raišką.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.