iliatyvas

"Iliatyvas" – tai retas gramatinis terminas, reiškiantis įvardžio arba įvardžiuoto žodžio vardininko linksnį, kai jis vartojamas kaip išaukštintojo kreipinys arba šauksminėje funkcijoje.
Kitaip tariant, tai kreipinio vardininkas, kuris išreiškia susidomėjimą, šaukiamąjį toną arba emociją.

Pavyzdžiai:

1. "O tu, jaunoji dovana!"
Čia "tu" – iliatyvas (kreipinys, išreiškiantis susižavėjimą).

2. "Viešpatie, išgelbėk mus!"
"Viešpatie" – iliatyvas (šauksminė kreipinio forma).

3. "Mergužėle, kur eini?"
"Mergužėle" – iliatyvas (kreipinys, atkreipiantis dėmesį).

Trumpai: Iliatyvas – tai vardininko linksnio kreipinys, naudojamas šaukimo, kreipimosi ar emocijai perteikti.
Terminas dažniausiai sutinkamas senojoje ar specialiojoje lietuvių kalbos literatūroje, o šiuolaikinėje kalboje paprastai vadinamas tiesiog "kreipiniu" arba "šauksminiu vardininku".

Įrašas
Paaiškinimas	"Iliatyvas" – tai retas gramatinis terminas, reiškiantis įvardžio arba įvardžiuoto žodžio vardininko linksnį, kai jis vartojamas kaip išaukštintojo kreipinys arba šauksminėje funkcijoje. Kitaip tariant, tai kreipinio vardininkas, kuris išreiškia susidomėjimą, šaukiamąjį toną arba emociją. Pavyzdžiai: 1. "O tu, jaunoji dovana!" Čia "tu" – iliatyvas (kreipinys, išreiškiantis susižavėjimą). 2. "Viešpatie, išgelbėk mus!" "Viešpatie" – iliatyvas (šauksminė kreipinio forma). 3. "Mergužėle, kur eini?" "Mergužėle" – iliatyvas (kreipinys, atkreipiantis dėmesį). Trumpai: Iliatyvas – tai vardininko linksnio kreipinys, naudojamas šaukimo, kreipimosi ar emocijai perteikti. Terminas dažniausiai sutinkamas senojoje ar specialiojoje lietuvių kalbos literatūroje, o šiuolaikinėje kalboje paprastai vadinamas tiesiog "kreipiniu" arba "šauksminiu vardininku".
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.