„Ikonoteka“ – tai specializuota kolekcija arba archyvas ikonų (dažniausiai religinių paveikslų, ypač stačiatikių tradicijoje), taip pat gali reikšti sistemingą ikonų rinkinį muziejuje, bažnyčioje ar tyrimų įstaigoje. Žodis kilęs iš graikų kalbos: eikōn („atvaizdas, ikona“) + thēkē („saugykla, dėžė“).
Pavyzdžiai:
1. Muziejaus kontekste:
„Vilniaus nacionaliniame muziejuje yra vertinga ikonoteka, kurioje saugomos XVI–XIX a. stačiatikių ikonos.“
2. Bažnytinėje praktikoje:
„Vienuolyno ikonotekoje yra retų ikonų, naudojamų per didžiąsias šventes.“
Pastaba: Šis terminas gali būti vartojamas ir platesne prasme – kaip bet kokia sisteminga ikonų (pvz., kompiuterinės programos piktogramų) kolekcija, tačiau lietuvių kalboje dažniausiai siejamas su religine dailė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.