ikonolatrija
Ikonolatrija – tai dievų ar šventųjų atvaizdų (ikonų) garbinimas arba pernelyg didelis pagarbinimas paveikslų, simbolių ar asmenų, kuris peržengia ribas ir tarsi pakeičia tikrąjį garbinamąjį objektą. Žodis kilęs iš graikų kalbos: eikōn (vaizdas, atvaizdas) + latreia (garbinimas).
Trumpai: tai per didelis susižavėjimas ar garbinimas vaizdų / simbolių, dažnai kritikuojama religiniuose kontekstuose kaip netinkamas dėmesio nukreipimas nuo tikrosios esmės.
Pavyzdžiai:
1. Religiniame kontekste:
Kai kurios krikščionių konfesijos kritikuoja ikonolatriją, teigdamos, kad žmonės pradeda garbinti ne Dievą, o patį šventųjų paveikslą ar statulą, priskirdami jiems magiškas galias.
2. Šiuolaikiniame pasaulyje:
Ikonolatrija gali pasireikšti pernelyg dideliu susižavėjimu žvaigždėmis, įtakingais asmenimis ar prekės ženklais. Pavyzdžiui, kai žmogus be kritikos idealizuoja politiką ar įžymybę, net jei šios asmenybės veiksmai prieštarauja etikai – tai taip pat gali būti laikoma ikonolatrija.
3. Meno srityje:
Kai kurie meno kritikai gali apkaltinti visuomenę ikonolatrija, jei ji vertina meno kūrinį ne dėl jo meninės išraiškos, o tik dėl autoriaus vardo ar komercinės vertės.
Svarbu: Ikonolatrija dažnai painiojama su ikonodulija (ikonomyle), kuri reiškia ikonų pagarbinimą kaip simbolių, nekeičiančių pagrindinio garbinimo objekto. Ikonolatrija – tai jau kraštutinė, netinkama forma.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.