ikonoklazmas
Ikonoklazmas (gr. eikōn – atvaizdas, klasma – laužymas) reiškia:
1. Religinis judėjimas – kova prieš religinius atvaizdus (ikonas), jų naikinimas ir pasipriešinimas jų garbinimui.
2. Platesnė prasmė – bet kokia radikali kova su įsitvirtinusiais simboliais, tradicijomis ar autoritetais, siekiant juos sunaikinti ar paneigti.
Pavyzdžiai:
1. Bizantijos ikonoklazmas (VIII–IX a.) – Bizantijos imperatoriai uždraudė ir naikino religines ikonas, manydami, kad tai pažeidžia Dievo įsakymus ir skatina stabmeldystę.
2. Protestantų ikonoklazmas (XVI a.) – Reformacijos metu protestantai (ypač kalvinistai) griovė altorius, skulptūras ir paveikslus bažnyčiose, manydami, kad tai neturi vietos tikrajame tikėjime.
3. Politinis ikonoklazmas – Pvz., 2003 m. JAV kariuomenės griovimas Sadamo Huseino statulos Bagdade, kaip režimo galios simbolio naikinimas.
4. Kultūrinis ikonoklazmas – Šiuolaikiniai aktyvistai, griovę kolonijinės praeities paminklus ar monumentus, siekdami „išvalyti“ istorinę atmintį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.