„Ikonodulija“ (iš gr. eikōn – „atvaizdas“ + douleia – „vergavimas, garbinimas“) reiškia ikonomaldą, t. y. ikonų (šventųjų atvaizdų) religinį garbinimą arba pernelyg didelį pagarbą joms.
Terminas dažniausiai vartojamas kritiškai, norint pabrėžti perteklinį, beveik stabmeldišką ikonų gerbimą, kuris peržengia tikrąją religinę simbolikos reikšmę. Istoriškai susijęs su ikonoklazmu (ikonų naikinimo judėjimu), kuris Bizantijoje kovojo prieš ikonoduliją kaip „klaidamokybišką“ praktiką.
Pavyzdžiai:
1. Religijos istorijoje:
„VIII–IX a. Bizantijos ikonoklastai kaltino ikonoduliją stabmeldyste ir siekė sunaikinti visas ikonas.“
2. Metaforiškai (šiuolaikiniame kontekste):
„Kai kurie kritikai teigia, kad moderniojo meno gerbėjai kartais puola į ikonoduliją – jie garbina menininkus kaip dievus, pamiršdami pačios kūrybos prasmę.“
„Politinė ikonodulija pasireiškia tada, kai lyderio atvaizdas tampa svarbesnis už jo idėjas ar veiksmus.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.