"Ikonodulai" (gr. εἰκονοδούλαι) – tai žodis, reiškiantis „ikonomalkius“ arba „ikonomalkes“, t. y. žmones, kurie garbina (arba garbino) ikonas, ypač per Bizantijos ikonoklazmo laikotarpį (VIII–IX a.).
Trumpai:
Tai terminas, vartojamas apibūdinti ikonomalkiams priešingą pusę – žmones, kurie palaikė ikonų garbinimą ir gynė jų naudojimą religiniame gyvenime.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Per ikonoklazmo laikotarpį ikonodulai kovojo už ikonų išsaugojimą bažnyčiose, manydami, kad ikonos padeda tikintiesiems susitelkti į dvasinius dalykus.
2. Religinis pavyzdys:
Šv. Jonas Damaskietis buvo žymus ikonodulas, gynęs teisę garbinti ikonas, rašydamas, kad ikonos yra „matomas Dievo Žodžio įsikūnijimo liudijimas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.