ignitronas
Ignitronas – tai senovinė stiklinė arba metalinė dujinė lempa (vakuuminis prietaisas), naudota kaip valdomas lygintuvas arba jungiklas didelėms srovėms valdyti. Jis veikė naudodamas gyvsidabrio lanką, kuris užsidegdavo tarp katodo ir anodo, kai buvo paduodamas valdymo signalas.
Pagrindinės savybės:
- Naudojo gyvsidabrio garus kaip terpę.
- Galėjo valdyti labai dideles srovės (iki tūkstančių amperų).
- Buvo patikimas, bet lėtas atsako greitis.
Pavyzdžiai naudojimo:
1. Pramoniniai lygintuvai – naudoti geležinkelio, metalurgijos ar chemijos pramonėje, kur reikėjo keisti kintamąją srovę į nuolatinę didelėmis galomis.
2. Elektros suvirinimo aparatai – kai kuriuose senesniuose suvirinimo įrenginiuose ignitronai reguliavo srovės tiekimą.
3. Daltono greitintuvai – naudoti mokslo eksperimentuose, pavyzdžiui, dalelių greitintuvuose, kaip aukštos įtampos jungikliai.
Istorinė reikšmė:
Ignitronai buvo plačiai naudojami XX a. viduryje, kol juos pakeitė puslaidininkiniai prietaisai (tyristoriai, diodai), kurie yra mažesni, greitesni ir patvaresni. Dabar ignitronai yra technologijos reliktas, randamas tik senose instaliacijose arba muziejuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.