idos
Idos (iš gr. εἶδος = 'pavidalas, vaizdas, rūšis') – tai filosofinis terminas, kurį plačiai vartojo Platonas ir Aristotelis, tačiau skirtingomis reikšmėmis:
Platono filosofijoje:
Idos (dažniau vartojama forma eidos) reiškia amžiną, nepakitusią, tobulą idėją ar formą, kuri yra tikroji tikrovė, o materialus pasaulis – tik jos šešėlis.
Pavyzdžiai:
1. „Gerio idėja“ – aukščiausia ir tobula forma, šviesos šaltinis pažinimui.
2. „Matematinių objektų idėjos“ – tobulas trikampis ar apskritimas, kurio negalima rasti materialiame pasaulyje.
Aristotelio filosofijoje:
Idos – tai daikto esmė ar forma, neatskiriama nuo paties daikto (priešingai nei Platonas). Tai yra tai, kas daro daiktą būtent tuo, kuo jis yra.
Pavyzdžiai:
1. „Žmogaus idos“ – racionalumas (pagal Aristotelį – žmogaus esminė savybė).
2. „Medžio idos“ – jo specifinė prigimtis, kuri išreiškiama per augimą, mitybą ir dauginimąsi.
Šiuolaikiniame vartojime:
Terminas retai vartojamas kasdienėje kalboje, bet išliks filosofijos, mokslo ar menotyros kontekstuose, pvz., kalbant apie meno kūrinio idėjinį pagrindą ar mokslinę koncepciją.
Trumpai:
Idos – amžina forma ar esmė (Platonas) arba objekto prigimtis (Aristotelis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.