Hoplitas (gr. ὁπλίτης) – tai senovės Graikijos sunkiasparnis pėstininkas, ginkluotas ilgu ietimi (doru) ir dideliu apvaliu skydu (hoplonu).
Trumpai:
- Kariai, sudarę pagrindą graikų miestų-valstybių (polių) armijų.
- Kovodavo glaudžioje falangos rikiuotėje.
- Ginkluotė ir šarvai buvo kiekvieno hoplito nuosavybė, o ne valstybės.
Pavyzdžiai:
1. Spartiečių hoplitai buvo garsūs savo drausme ir koviniais sugebėjimais. Pvz., Termopilų mūšyje (480 m. pr. Kr.) 300 spartiečių hoplitų ilgai sulaikė daug kartų pranašesnes persų pajėgas.
2. Maratono mūšyje (490 m. pr. Kr.) Atėnų hoplitai, nors ir mažesniu skaičiumi, sutriuškino persų armiją, demonstruodami falangos pranašumą prieš lengvai šarvuotus priešininkus.
Papildomai:
Terminas „hoplitas“ kilo nuo skydo pavadinimo hoplon (ὅπλον). Hoplitai buvo laisvieji piliečiai (dažniausiai žemės savininkai), galintys įsigyti brangią ginkluotę. Jų taktika – tvirta, uždara gretų linija – ilgam apibrėžė Europos karo meną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.