Holokrininis – tai biologinis terminas, apibūdinantis liaukos sekrecijos būdą, kai ląstelės visiškai sunaikinamos ir išsiskiria kartu su savo sekretu (išskyromis). Tai priešingybė merokrininei sekrecijai, kai ląstelės išskiria sekretą nepažeidžiamos, arba apokrininei, kai tik dalis ląstelės citoplazmos patenka į išskyrą.
Trumpai:
Holokrininėje sekrecijoje visa ląstelė tampa sekretu – ji subręsta, miršta ir suyra, o jos turinys išsiskiria kaip liaukos produkas.
Pavyzdžiai:
1. Odos riebalų liaukos (sebacinės liaukos):
Riebalų ląstelės (sebocitai) subręsta, užpildosi riebalų, tada suyra ir išskiria riebalą (sebum) į plaukų folikulus, sudengiant odą ir plaukus.
2. Meibomo liaukos vokų kraštuose:
Šios liaukos taip pat veikia holokriniu būdu – jų ląstelės suyra, išskirdamos alyvą, kuri sudaro ašarų plėvelės riebalų sluoksnį, saugantį akį nuo ašarų garavimo.
Papildoma pastaba:
Holokrininė sekrecija yra retesnė nei kiti sekrecijos būdai, nes reikalauja nuolatinio ląstelių atnaujinimo. Ji būdinga kai kurioms odos ir akies liaukoms, kurių produkai susidaro iš visos sunaikintos ląstelės masės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.