Hipostazė (gr. hypostasis – pagrindas, esmė) – tai:
1. Filosofijoje ir teologijoje: savarankiška būtybė arba substancija, esanti bendresnės prigimties (pvz., Dieviškosios prigimties) pagrindu.
Pavyzdys: Krikščionių trejybėje kiekviena asmenybė (Tėvas, Sūnus, Dvasia) yra hipostazė, turinti vieną Dieviškąją prigimtį.
2. Medicinoje: skysčio arba kraujo susikaupimas organe ar audinyje dėl užsikimšimo ar kitų priežasčių.
Pavyzdys: Plaučių hipostazė – kraujo stovėjimas plaučių apatiniuose segmentuose, dažnai pasireiškiantis sunkumu kvėpuoti.
Trumpai tariant: hipostazė – tai arba esminė būtybė (filosofijoje), arba skysčio susikaupimas (medicinoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.