hilozoizmas
Hilozoizmas – tai filosofinė doktrina, teigianti, kad visa materija yra gyva arba turi sielos pradmenų. Pagal šį požiūrį, gyvybė yra neatsiejama materijos savybė, o ne kažkas atskiro ar sukurtą tik tam tikromis sąlygomis.
Pagrindinės idėjos:
- Materija ir gyvybė yra neatskiriami.
- Visos gamtos dalys (net akmenys, upės, žvaigždės) turi tam tikrą „gyvybingumą“ arba proto elementą.
- Tai priešinasi mechanistiniam požiūriui, kur gamta traktuojama kaip negyvas mechanizmas.
Pavyzdžiai:
1. Senovės Graikijos filosofai:
- Talasas (pirmasis žinomas hilozoistas) teigė, kad „viskas yra pilna dievų“, o magnetas turi sielą, nes gali judinti geležį.
- Stoikai tikėjo, kad pasaulis yra apšviestas logosu (visuotiniu protu), kuris prasiskverbia į visą materiją.
2. Renatūros filosofija:
- Džordanas Brunas plėtojo hilozoistinę mintį, kad visata yra gyva ir turi savarankišką gyvybės jėgą.
3. Šiuolaikinės sąsajos:
- Gaja hipotezė (J. Lovelock), nors ir ne visiškai hilozoistinė, teigia, kad Žemė funkcionuoja kaip viena gyva sistema.
- Gilioji ekologija ir kai kurios naujosios religinės judėjimo linkmės gali turėti hilozoistinių elementų.
Svarbu: Hilozoizmas nėra panteizmas (viską laikantis Dievu), bet gali su juo persipinti. Jis taip pat skiriasi nuo animizmo (tikėjimo atskiromis dvasiomis gamtoje), nes hilozoizmas pabrėžia būdingą gyvybę pačioje materijos prigimtyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.