hieromantija

Hieromantija – tai religinis būrimas, kurio metu aiškinami ženklai, gaunami per aukojimą (pvz., iš vidaus organų, ypač kepenų, išskiriamų deginant auką). Terminas kilęs iš graikų kalbos: hieros („šventas“) + manteia („būrimas“).

Trumpai: tai senovės būrimo praktika, pagrįsta šventų aukų ženklų stebėjimu.

Pavyzdžiai:
1. Senovės Mesopotamija: žyniai (barû) tirdavo avių kepenų raštus, siekdami numatyti karų ar valdovo ateitį.
2. Senovės Graikija ir Roma: būrimas iš aukojamų gyvulių vidaus organų (haruspikacija) buvo svarbi valstybinių sprendimų dalis – prieš mūšį ar steigiant koloniją.
3. Senovės Kinija: aukojant gyvulius, dėmesys buvo skiriamas kaulų (pvz., verščių mentės) įtrūkimams ar organų būklei, siekiant suprasti dievų valią.

Hieromantija buvo plačiai paplitusi senovės civilizacijose kaip būdas „skaityti“ dieviškąją valią per ritualines aukas.

Įrašas
Paaiškinimas	Hieromantija – tai religinis būrimas, kurio metu aiškinami ženklai, gaunami per aukojimą (pvz., iš vidaus organų, ypač kepenų, išskiriamų deginant auką). Terminas kilęs iš graikų kalbos: hieros („šventas“) + manteia („būrimas“). Trumpai: tai senovės būrimo praktika, pagrįsta šventų aukų ženklų stebėjimu. Pavyzdžiai: 1. Senovės Mesopotamija: žyniai (barû) tirdavo avių kepenų raštus, siekdami numatyti karų ar valdovo ateitį. 2. Senovės Graikija ir Roma: būrimas iš aukojamų gyvulių vidaus organų (haruspikacija) buvo svarbi valstybinių sprendimų dalis – prieš mūšį ar steigiant koloniją. 3. Senovės Kinija: aukojant gyvulius, dėmesys buvo skiriamas kaulų (pvz., verščių mentės) įtrūkimams ar organų būklei, siekiant suprasti dievų valią. Hieromantija buvo plačiai paplitusi senovės civilizacijose kaip būdas „skaityti“ dieviškąją valią per ritualines aukas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.