heterofonija
Heterofonija – tai muzikinė faktūra, kai kelios balsų ar instrumentų partijos vienu metu atlieka tą pačią melodiją, bet su nedideliais variacijų skirtumais (pvz., papildomais ornamentais, kitokiais ritmo niuansais ar skirtingais intonacijos variantais). Tai ne griežtas daugiabalsystė (kaip polifonija ar harmonija), o greičiau „įvairiabalsis“ vieno muzikinio ploto atlikimas.
Trumpai: Tai vienos melodijos nedideli variantai, atliekami vienu metu.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinė liaudies muzika – dažnai dainuojant kartu, kiekvienas atlikėjas gali šiek tiek pakeisti melodiją (pridėti savo papildomus tonus, pailginti ar sutrumpinti natus). Pvz., lietuvių sutartinės arba Balkanų tradicinė muzika.
2. Jazz arba bliuzo improvizacija – kai kelios instrumentinės partijos (pvz., trimitas ir saksofonas) groja tą pačią temą, bet kiekvienas muzikantas priduria savo improvizuotus niuansus.
3. Rytų muzikos tradicijos – pvz., Indonezijos gamelano ansambliuose skirtingi instrumentai (metalofonai, gongai) groja tą pačią melodinę liniją su nedideliais ritminiais ar melodiniais variantais.
4. Viduramžių Europos vienbalsė muzika – kai choras dainuodavo vieną giesmę, atskiri dainininkai neretai nesąmoningai pridurdavo savo intonacijos skirtumus, sudarydami natūralią heterofoninę faktūrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.