Hermos (lot. herma) – tai senovės Graikijoje keturkampė, dažniausiai akmens ar marmuro kolona, kurios viršutinėje dalyje buvo iškaltas Hermio (ar kitos dievybės, herojaus) galvos ar biusto atvaizdas.
Hermos buvo pastatomi prie kelių, tarpų, vartų ar namų kaip apotropėjinė (apsauginė) ir riboženklio funkciją turintis objektas.
Pavyzdžiai:
1. Apsauginė funkcija – herma, pastatyta tarp dviejų žemių, žymėdavo ribą ir, kaip buvo manoma, saugojo nuo blogio.
2. Kelio ženklas – keliautojai hermas matydavo prie kryžkelių ar miesto įėjimų;
jos rodė kelią ir simboliškai globojo keliaujančiuosius.
3. Religinis / atminimo objektas – hermos su žymaus asmens (pvz., Sokratu) atvaizdu buvo statomos viešose vietose kaip pagarbos ženklas.
Istorinis kontekstas:
Viena garsiausių hermos formų – Hermai (daugiskaita), kurios Atėnuose V a. pr. Kr. buvo masiniškai niokojamos (vadinamasis „hermų niokojimo skandalas“), kas buvo laikoma blogu ženklui prieš Sicilijos ekspediciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.