hercogystė

Hercogystė – tai istorinis terminas, reiškiantis hercogo valdomą teritoriją (hercogystę), t. y. kunigaikštystę, kuriai valdyti skiriamas hercogas (kunigaikštis). Tai buvo feodalinė žemė, dažniausiai dalis didesnės karalystės ar imperijos, turinti tam tikrą autonomiją.

Pavyzdžiai:

1. Lotaringijos hercogystė – viduramžių Vakarų Europoje (dabar – dalis Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų).
2. Bavarijos hercogystė – istorinė Vokietijos žemė, vėliau tapusi karalyste.
3. Normandijos hercogystė – šiaurės Prancūzijoje, žymi dėl Viljermo I, užkariavusio Angliją 1066 m.

Trumpai: Hercogystė – hercogo valdoma teritorija, dažnai turinti savo įstatymus ir kariuomenę, bet priklausanti karaliui ar imperatoriui.

• Terminai: hercogystė

Įrašas
Paaiškinimas	Hercogystė – tai istorinis terminas, reiškiantis hercogo valdomą teritoriją (hercogystę), t. y. kunigaikštystę, kuriai valdyti skiriamas hercogas (kunigaikštis). Tai buvo feodalinė žemė, dažniausiai dalis didesnės karalystės ar imperijos, turinti tam tikrą autonomiją. Pavyzdžiai: 1. Lotaringijos hercogystė – viduramžių Vakarų Europoje (dabar – dalis Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų). 2. Bavarijos hercogystė – istorinė Vokietijos žemė, vėliau tapusi karalyste. 3. Normandijos hercogystė – šiaurės Prancūzijoje, žymi dėl Viljermo I, užkariavusio Angliją 1066 m. Trumpai: Hercogystė – hercogo valdoma teritorija, dažnai turinti savo įstatymus ir kariuomenę, bet priklausanti karaliui ar imperatoriui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.