heptachordas

Heptachordas (gr. hepta – septyni, chordē – styga) – muzikos teorijoje tai septynių gretimų natų seka, paprastai užimanti oktavos diapazoną. Tai gali būti:

1. Septynių natų gama (pvz., natūralusis minoras arba doras).
2. Istorinis terminas, reiškiantis septynių stygų instrumentą arba septynių gretimų tonų sistemą (senovės Graikijoje).

Trumpai: heptachordas = septynių gretimų natų seka (oktavos ribose).

Pavyzdžiai:
1. Natūralusis C mažoras (C–D–E–F–G–A–B) yra heptachordas.
2. A natūralusis minoras (A–B–C–D–E–F–G) taip pat yra heptachordas.
3. Graikų muzikos teorijoje heptachordas buvo dalis didesnės sistemos (pvz., dviejų heptachordų junginys sudarydavo oktavą).

Svarbu: Heptachordas nėra būtinai „ląstelė“ kaip pentatonika (5 natos) arba heksachordas (6 natos) – jis apima visą tradicinę 7-natų skalę.

Įrašas
Paaiškinimas	Heptachordas (gr. hepta – septyni, chordē – styga) – muzikos teorijoje tai septynių gretimų natų seka, paprastai užimanti oktavos diapazoną. Tai gali būti: 1. Septynių natų gama (pvz., natūralusis minoras arba doras). 2. Istorinis terminas, reiškiantis septynių stygų instrumentą arba septynių gretimų tonų sistemą (senovės Graikijoje). Trumpai: heptachordas = septynių gretimų natų seka (oktavos ribose). Pavyzdžiai: 1. Natūralusis C mažoras (C–D–E–F–G–A–B) yra heptachordas. 2. A natūralusis minoras (A–B–C–D–E–F–G) taip pat yra heptachordas. 3. Graikų muzikos teorijoje heptachordas buvo dalis didesnės sistemos (pvz., dviejų heptachordų junginys sudarydavo oktavą). Svarbu: Heptachordas nėra būtinai „ląstelė“ kaip pentatonika (5 natos) arba heksachordas (6 natos) – jis apima visą tradicinę 7-natų skalę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.