hendiadis
Hendiadys (iš gr. hen dia dyoin – „vienas per du“) – tai stilistinė figūra, kai viena sąvoka išreiškiama dviem tarpusavyje sujungtais žodžiais (dažniausiai – jungtuku „ir“), nors vienas iš jų logiškai turėtų priklausyti kitam (pvz., būdvardis – daiktavardžiui).
Reikšmė trumpai:
Tai vienos idėjos ar sąvokos išraiška dviem lygiareikšmiais žodžiais, kurie paprastai būtų gramatiškai priklausomi (pvz., „gražus ir didelis“ vietoj „gražiai didelis“). Hendiadys pabrėžia, sustiprina ar suteikia ritminį efektą frazei.
Pavyzdžiai:
1. „Girtas ir linksmas“ (vietoj „girtai linksmas“) – čia „girtas“ ir „linksmas“ veikia kaip lygūs, nors pirmasis paprastai būtų būdvardis, apibūdinantis būseną.
2. „Šiltas ir minkštas“ (vietoj „šiltai minkštas“) – abu žodžiai lygiagrečiai apibūdina patirtį.
3. „Geras ir malonus“ (vietoj „gerai malonus“) – pabrėžiama abiejų savybių lygiavertiškumas.
Klasikinis pavyzdys iš literatūros:
V. Šekspyro „Hamlete“: „The flash and outbreak of a fiery mind“ („Užsidegimo ir protrūkio liepsnojančio proto“) – čia „flash“ ir „outbreak“ sudaro hendiadį, nors paprastai galima būtų sakyti „fiery outbreak“ su „flash“ kaip priedėliu.
Hendiadys dažnas poezijoje, retorikoje ir klasikinėje literatūroje, kur siekiama išraiškingumo ar pabrėžimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.