heliakinis
"Heliakinis" – tai astronominis terminas, reiškiantis "susijęs su Saulės patekėjimu arba nusileidimu". Kilęs iš graikų kalbos žodžių hēlios („Saulė“) ir akmē („aukščiausias taškas“ arba „pakilimas“).
Trumpai:
Tai apibūdina reiškinius, susijusius su Saulės atsiradimu arba išnykimu prieš horizontą.
Pavyzdžiai:
1. Heliakinis patekėjimas
– Žvaigždės ar planetos pirmasis matomas pasirodymas ryte prieš saulėtekį po tam tikro laikotarpio, kai ji buvo nematoma dėl Saulės šviesos.
Pvz.: Senovės Egipte Sirijaus heliakinis patekėjimas žymėjo Nilo potvynio pradžią ir naujų metų atėjimą.
2. Heliakinis nusileidimas
– Žvaigždės ar planetos paskutinis matomas pasirodymas vakare po saulėlydžio, prieš ji visiškai nusileidžiant už horizonto kartu su Saule.
Pvz.: Kai Venera pasirodo vakaruose po saulėlydžio, o po kelių dienų jau nebeliekant pakankamai tamsos ją matyti, tai laikoma jos heliakiniu nusileidimu.
Paprastai vartojama: astronomijoje, astrologijoje, senovės kalendorių ir stebėjimų kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.