„Hegzametras“ – tai eilėraščio eilutė, sudaryta iš šešių metrinių pėdų (dažniausiai daktilių arba jambų). Tai vienas iš ilgiausių ir ritmiškiausių antikos metrinių matų, plačiai naudotas epinėje poezijoje (pvz., Homeras, Vergilijus), taip pat klasikinėje ir vėlesnėje poezijoje.
Trumpai: Hegzametras = 6 pėdų eilutė, dažniausiai naudota epuose.
Pavyzdžiai:
1. Graikų kalba (Homeras, „Iliada“):
Μῆνιν ἄειδε, θεά, Πηληϊάδεω Ἀχιλῆος
(„Giesmę, deive, dainuok Achilo, Pelejo sūnaus, rūstybę“)
2. Lotynų kalba (Vergilijus, „Eneida“):
Arma virumque cano, Troiae qui primus ab oris
(„Ginklus ir vyrą aš dainuoju, kuris pirmas iš Trojos krantų“)
3. Lietuvių kalba (Maironis, „Jaunoji Lietuva“):
Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka
(Čia – adaptuotas hegzametras, išlaikantis 6 kirtį eilutėje.)
Svarbu: Hegzametras neretai derinamas su pentametru, sudarant elegijinį distichą (hezametras + pentametras).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.