Hašišizmas – tai istorinis terminas, kuriuo Europoje XIII–XIV a. buvo vadinama Nizaritų ismailitų (musulmonų atšakos) slapta politinė–religinė judėjimo dalis, veikusi Persijoje ir Sirijoje. Pavadinimas kilo iš legendų, kad nariai vartojo hašišą (kanapių preparatą) prieš atlikdami politinius užpuolimus ar slaptas misijas.
Trumpai:
Tai neoficialus, stereotipinis pavadinimas, kuriuo kryžiuočiai ir kiti šiuolaikiniai šaltiniai apibūdino nizaritų fidajinų („aukotųjų“) veiklą – jie buvo žinomi kaip profesionalūs politiniai žudikai, pasižymėję griežta paklusnumu ir slaptais užpuolimais prieš svarbius priešus.
Pavyzdžiai:
1. Marco Polo kelionių aprašymuose minimi „Senojo Kalno Vado“ (Vado iš kalnų) sekėjai, kurie, pasak legendos, buvo maitinami hašišu ir siųsti į slaptas žudynių misijas.
2. Kryžiuočių kronikose nizaritai dažnai vadinami hašišiniais (assassini) – šis terminas vėliau perėjo į daugelio kalbų žodį „asasinas“ (žudikas, samdomas žudikas).
Svarbu: Šiuolaikinėje istoriografijoje terminas „hašišizmas“ laikomas istoriniu stereotipu, nes nėra patikimų įrodymų, kad nizaritai sistemingai vartotų hašišą – greičiau tai buvo priešų propagandinė etiketė, pabrėžianti jų mistiškumą ir grėsmingumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.