hagiolatrija
Hagiolatrija (iš gr. hagios – „šventas“ + latria – „pagarbinimas“) reiškia pernelyg didelį arba neteisingą šventųjų garbinimą, kuris artėja prie garbinimo, skirtumo tik Dievui. Tai dažniausiai vartojama kritiškai, norint pabrėžti, kad tam tikrose religinėse praktikose šventųjų vaidmuo peržengia ribas ir tampa pagoniško pobūdžio.
Pavyzdžiai:
1. Katalikybėje (iš protestantų perspektyvos):
Kai kurie protestantai teigia, kad intensyvus maldavimas šventiesiems, relikvijų garbinimas ar pernelyg didelis pasikliovimas šventųjį tarpininkavimu gali būti laikomas hagiolatrija, nes pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas tiesioginiam santykiui su Dievu.
2. Ortodoksinėje tradicijoje:
Nors šventųjų pagarbinimas yra svarbi dalis, kritikai gali tai pavadinti hagiolatrija, jei tikinčiuose atsiranda pernelyg didelis susitelkimas į ikonas ar šventųjį gyvenimus, nekreipiant pakankamai dėmesio į paties Kristaus mokymą.
Trumpai: Hagiolatrija – tai perteklinis šventųjų garbinimas, kuris gali peržengti ribas tarp pagarbos ir netinkamo kulto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.