Habilitacija – tai mokslinis kvalifikacinis darbas, reikalingas aukščiausios mokslinės pedagoginės kvalifikacijos (pvz., profesoriaus) gavimui daugelyje Europos šalių (ypač Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarije, Lenkijoje, Baltijos šalyse). Tai paprastai yra nepriklausomas mokslinis tyrimas, atliekamas po disertacijos (doktorantūros) gynimo, kuriuo patvirtinamas mokslininko gebėjimas vadovauti tyrimams ir dėstyti universitetiniu lygmeniu.
Trumpai: Habilitacija – aukštesnė už daktaro laipsnį mokslinė kvalifikacija, reikalinga profesoriaus pareigoms gauti.
Pavyzdžiai:
1. Kontekste:
„Po sėkmingai apgintos disertacijos jis pradėjo rengti habilitaciją, kurią planuoja baigti per ateinančius trejus metus, norėdamas pretenduoti į profesoriaus vietą universitete.“
2. Apibūdinant karjerą:
„Ji jau turi daktaro laipsnį fizikoje, tačiau norėdama tapti profesoriumi, turi parašyti habilitacinį darbą ir jį publikuoti.“
3. Sistemos palyginimas:
„Skirtingai nuo JAV, kur profesoriaus pozicijai dažnai pakanka doktoranto laipsnio ir patirties, Lietuvoje ir Vokietijoje reikalinga habilitacija.“
Svarbu:
- Kai kuriose šalyse (pvz., Skandinavijoje, JAV) habilitacija nėra reikalaujama – pakanka doktoranto laipsnio ir mokslinės veiklos.
- Habilitacijos procedūra gali skirtis: kartais tai yra monografija, kartais – mokslinų straipsnių rinkinys ar net paskaitų ciklas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.