"Gurtas" – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stiprų, staigų vėją, vėtros gūsį (ypač trumpalaikį, staigų ir galingą). Dažnai vartojamas apibūdinti staigiam vėjo poryviui, kuris gali belti medžius, kelti dulkes ar netgi daryti žalą.
Pavyzdžiai:
1. "Staigus gurtas išvertė kiemo suolą."
(Staigus vėjo gūsis apvertė kiemo suolą.)
2. "Vasaros audroje gurtai laužė šakas ir plėšė lapus."
(Vasaros audroje vėjo gūsiai laužė šakas ir plėšė lapus.)
Sinonimai: gūsis, poryvis, vėjo šuolis, vėtra.
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas daugiskaitoje – "gurtai" (pvz., "pučia gurtai"), nors retai gali būti ir vienaskaitoje ("vienas gurtas").
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.