gongorizmas
Gongorizmas – tai pernelyg sudėtinga, išgalvota ir meniškai išpuošta rašymo ar kalbėjimo forma, pasižyminti pertekline metaforiškumu, retoriniu išsišokimu ir sunkiai suprantama kalba. Terminas kilo iš ispanų poeto Luiso de Góngoros (1561–1627) vardo, kurio kūryba buvo būdinga tokia stilistine išraiška.
Trumpai: gongorizmas reiškia pernelyg sudėtingą, dirbtinį ir išpuoštą stilių, kuriuo siekiama ne tiek aiškumo, kiek įspūdingumo.
Pavyzdžiai:
1. Gongoro eilėraščiuose (originalus gongorizmas):
"Un torrente es su barba impetuoso, / un eclipse su frente oscurecida..."
(„Srovė – jo barzda veržli, / užtemimas – jo kaktos tamsa...“)
Čia paprastas vaizdas (barzda) perteikiamas per sudėtingas metaforas (srovė, užtemimas).
2. Šiuolaikiniame kontekste gongorizmu galima pavadinti pernelyg įmantrią kalbą, pvz., oficialiame dokumente ar kalboje:
„Šviesląjį dienos šviesos švyturį, kuris nušviečia mūsų egzistencijos takus, mes siekiame įgyvendinti per sinergišką kolektyvinę veiklą.“
Vietoj to, kad būtų pasakyta tiesiog: „Dirbkime kartu dienos metu“.
3. Lietuvių literatūroje gongorizmo elementų galima rasti kai kuriuose Maironio ar Baroko epochoje rašiusių autorių kūriniuose, kur kalba tyčia sudėtinga, pilna alegorijų ir retorinių figūrų.
Svarbu: Gongorizmas dažnai vertinamas kritiškai – kaip kalbos perteklius, kuris apsunkina prasmės suvokimą. Jis priešinamas paprastumui ir aiškumui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.