goljardas
Goljardas – tai viduramžių klajojantis studentas arba vienuolis, kuris rašė ir atliko satyrinę, gyvenimišką, dažnai erotinę arba priešdvasininkinę poeziją bei giesmes (XII–XIII a.).
Terminas kilęs iš legendinio Golijaus (Goliath) vardo, kuris viduramžiais tapo maištingo dvasininko simboliu. Goljardų kūryba buvo priešinga oficialiai bažnytiniai literatūrai – ji šaipėsi iš visuomenės, dvasininkų, garbino gyvenimo malonumus (vyną, meilę, žaidimus).
Pavyzdžiai:
1. „Carmina Burana“ – XIII a. rankraštinis rinkinys, kuriame yra goljardų eilių (pvz., garsioji giesmė „O Fortuna“, skundžianti likimo nepastovumą).
2. Arkipoetas – žymus goljardas, XII a. poetas, kurio eilėraštyje „Confessio Goliae“ („Golijaus išpažintis“) gvildenamos meilės, vyno ir lošimų temos, pavyzdžiui:
„Meum est propositum in taberna mori…“
(„Mano ketinimas – užmirti smuklėje…“).
Goljardai laikomi viduramžių literatūros „bepročių“, o jų kūryba – Europos pasipriešinimo poezijos ištakomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.