Glosatorius (lot. glossa – pastaba, paaiškinimas) – tai viduramžių teisės mokslininkas (dažniausiai XI–XIII a.), kuris studijavo ir komentavo Romėnų teisės tekstus, ypač Justinianaus Corpus Iuris Civilis. Jie rašė trumpas pastabas (glosas) teksto paraštėse arba tarp eilučių, aiškindami sudėtingas teisines sąvokas ir nuostatas.
Pagrindinė reikšmė:
Viduramžių teisininkas, kuris analizavo ir interpretavo senovės Romos teisės šaltinius, pradėdamas teisinį humanizmą ir teisės mokslo atgimimą Europoje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Glosatoriai dirbo Bolonijos universitete (Italija), kur atgaivino Romėnų teisės studijas. Jų darbas paruošė pagrindą vėlesnei teisinei sistemai Europoje.
2. Veiklos pavyzdys:
Glosatorius galėjo rašyti pastabą prie Digestų teksto, aiškindamas, kaip reikia suprasti sąvoką „natūrali teisė“ (ius naturale) ir kaip ji taikoma viduramžių ginčuose.
Trumpai:
Glosatorius – ankstyvasis teisės komentatorius, kuris glosomis (paaiškinimais) padėjo atkurti ir perteikti Romėnų teisės išmintį Vakarų civilizacijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.