garna
„Garna“ – tai lietuvių kalbos įvardžiuotinis būdvardis, kilęs iš būdvardžio „garnus“ (reiškia _gražus, patrauklus, malonus akiai ar ausiai_). Dažniausiai vartojamas kalbant apie moterį ar merginą, pabrėžiant jos išvaizdos grožį, žavesį ar harmoniją.
Trumpai: „garna“ = graži (moteris/mergina).
Pavyzdžiai:
1. Apie išvaizdą:
„Ji buvo labai garna mergina – ilgi šviesūs plaukai, šypsena, kuri apšvietė kambarį.“
2. Apie elgesį ir išvaizdą kartu:
„Ne tik išorė garna, bet ir širdis – tokia gera ir šilta.“
3. Poetiškai / literatūroje:
„Į salę įėjo garna nepažįstamoji, ir visi nustojo kalbėti.“
Pastabos:
- „Garnus“ – vyriškosios giminės forma (pvz., garnus vyras).
- „Garna“ – moteriškosios giminės forma.
- Šis žodis dažnai turi emocinį atspalvį, ne tik apibūdina išvaizdą, bet ir sukuria įspūdį apie harmoniją, dailę.
- Šnekamojoje kalboje kartais vartojamas ir švelniai ironiškai ar perdėtai pagyrimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.