furioso

Furioso (lotynų k. furiosus – „įsiutęs, pašėlęs“) – tai muzikos terminas, reiškiantis įtemptai, aistringai, su aistra ir įtampa. Jis nurodo, kad muzikos dalis turi būti atliekama su dideliu energijos išsiveržimu, dramatiškumu ir emocijų intensyvumu.

Trumpai:
Reišia įsiutę, aistringai, su dideliu įkarščiu.

Pavyzdžiai:
1. Muzikoje:
– Betoveno sonatoje ar simfonijoje gali būti žymėjimas Allegro furioso – „greitai ir įsiutę“.
– Operose furioso stiliumi dažnai atliekami pykčio ar desperatiški monologai (pvz., barokinių operų „įtemptos“ arijos).

2. Perkeltine prasme (kalboje):
– Jis įėjo į kambarį furioso – su akimis kibirkščiuojančiomis nuo pykčio.
– Diskusija virto furioso ginču, kuriame beveik nėrė ginklai.

Pastaba:
Terminas dažniausiai vartojamas muzikos kontekste, bet gali būti naudojamas ir apibūdinti smarkius, aistringus žmogiškus veiksmus ar emocinę būseną.

• Gairės: Muzikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Furioso (lotynų k. furiosus – „įsiutęs, pašėlęs“) – tai muzikos terminas, reiškiantis įtemptai, aistringai, su aistra ir įtampa. Jis nurodo, kad muzikos dalis turi būti atliekama su dideliu energijos išsiveržimu, dramatiškumu ir emocijų intensyvumu. Trumpai: Reišia įsiutę, aistringai, su dideliu įkarščiu. Pavyzdžiai: 1. Muzikoje: – Betoveno sonatoje ar simfonijoje gali būti žymėjimas Allegro furioso – „greitai ir įsiutę“. – Operose furioso stiliumi dažnai atliekami pykčio ar desperatiški monologai (pvz., barokinių operų „įtemptos“ arijos). 2. Perkeltine prasme (kalboje): – Jis įėjo į kambarį furioso – su akimis kibirkščiuojančiomis nuo pykčio. – Diskusija virto furioso ginču, kuriame beveik nėrė ginklai. Pastaba: Terminas dažniausiai vartojamas muzikos kontekste, bet gali būti naudojamas ir apibūdinti smarkius, aistringus žmogiškus veiksmus ar emocinę būseną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.