furijos
"Furijos" (lot. Furiae) – tai romėnų mitologijoje keršyto deivės, atitinkančios graikų Erinijas. Jos buvo vaizduojamos kaip baisios, plaukų kuokštus raižančios būtybės, persekiojančios nusikaltusius žmones (ypač tuos, kurie nusikaltė šeimai ar pažeidė gamtos tvarką), kad atkeršytų ir atgabentų pusiausvyrą.
Pagrindinės savybės:
- Kerštas ir bausmė: Persekioja nusikaltėlius, ypač tuos, kurie nužudė artimą giminaitį.
- Kankinimas: Sukelia beprotybę, kankina sąžinę.
- Giminystė: Dažnai siejamos su požemio pasauliu ir mirusiųjų dvasia.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Tiesioginė reikšmė (mitologija):
"Romėnų teatre Furijos dažnai vaizduotos kaip siaubingos dvasios, persekiančios herojų Orestą už motinos nužudymą."
2. Perkeltinė reikšmė (apie žmogų ar jėgas):
"Kai sužinojo apie išdavystę, jo viduje atsibudo tikros furijos – jis virto nepakeliamu keršytoju."
"Gamtos furijos siautėjo audroje: vėtra plėšė medžių šakas ir niokojo namus."
Sinonimai: keršytojos, erinijos, nemezidės (graikų atitikmuo).
Dėmesio: Šiuolaikiniame kalbėjime dažniau vartojama perkeltine prasme – apie siautulį, įniršį ar negailestingas jėgas (pvz., "gamtos furijos").
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.